Apie fondą

 

Lietuvos muzikų rėmimo fondas. 25-eri metai.pdf

LMRF 20 metų.pdf

LMRF 15 metų.pdf

LMRF 10 metų:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/17914/muzikos-svetaine-lietuvos-muziku-remimo-fondo-1o-asis-kurybines-veiklos-sezonas

Straipsniai ir video su žyme Lietuvos muzikų rėmimo fondas (LMRF).

https://zyme.lrytas.lt/lietuvos-muziku-remimo-fondas-lmrf

„7 meno dienos" apie Lietuvos muzikų rėmimo fondą: https://www.7md.lt/autorius/370/p-0

LIETUVOS MUZIKŲ RĖMIMO FONDAS ĮKURTAS 1992 m.

FONDAS VYKDO 12 MUZIKINIO ŠVIETIMO PROGRAMŲ

ALMA MATER MUSICALIS 
Vilniaus Universiteto šv. Jonų bažnyčioje rengiamas abonementinių koncertų ciklas (per metus 7 koncertai) esamiems ir buvusiems studentams bei moksleiviams, jų pedagogams.

BEAUŠTANTI AUŠRELĖ
kasmet Vilniuje, Prezidentūros aikštėje, rengiama Mokslo metų pradžios ir Laisvės dienos šventė, kuri per LTV tiesiogiai transliuojama visai Lietuvai. Rengiami koncertai mokyklose per visus mokslo metus.

SUGRĮŽIMAI
kasmet balandžio – gegužės mėnesiais Vilniuje ir kituose miestuose rengiamas tarptautinis muzikos festivalis. Koncertuose dalyvauja Lietuvos muzikai, dirbantys arba studijuojantys užsienyje, taip pat jų kolegos – užsienio šalių atlikėjai.

DAINUOJU LIETUVĄ
programa skirta Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui, Valdovų rūmų atstatymui remti. Daug renginių buvo paskirta Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms.

MUSICA SACRA
ši programa gimė popiežiaus Jono Pauliaus II pasitikimo Lietuvoje proga (1993 m.). Tais metais buvo surengta 111 sakralinės muzikos valandų Lietuvos bažnyčiose. Programą tęsia SEKMADIENIO MUZIKA – sakralinės muzikos ir susikaupimo valandų ciklas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. 2018 m. pasitinkant popiežių Pranciškų gegužės-rugsėjo mėnesiais buvo surengta 60 sakralinės muzikos valandų visų Lietuvos vyskupijų parapijose.

MUSICA TERRAE VILNENSIS
muzikinio švietimo programa Pietryčių Lietuvos gyventojams. Programos sudėtinė dalis – festivalis PAVASARIO MUZIKA VISAGINE – kasmet rengiamas koncertų ciklas Visagino ir jo apylinkių gyventojams.

JAUNŲJŲ TALENTŲ GLOBA
Muzikų – tarptautinių konkursų laureatų ir jų pedagogų tradicinės pagerbimo iškilmės Prezidentūroje ir Vyriausybės rūmuose rengiamos kasmet. Laureatų apdovanojimas, jų koncertas.

MUZIKOS ŽVAIGŽDĖS IR ŽVAIGŽDUTĖS – metams baigiantis Vilniaus rotušėje rengiama šventė, kuri apvainikuoja jaunųjų talentų paieškos regionuose kasmetinės akcijos rezultatus.

MŪSŲ MIESTELIAI
kraštiečiams prisidedant organizuojami žymių atlikėjų, jaunųjų talentų koncertai miestelių, jiems gretimų kaimų gyventojams.

DRUSKININKŲ VASARA SU M. K. ČIURLIONIU
tarptautinis menų festivalis 2003 m. išaugo iš 7 metus Druskininkuose rengto Smuiko muzikos festivalio. Per 4 festivalio mėnesius surengiama virš 50 koncertų, vakarų, sakralinės muzikos valandų.
„Sunku sumąstyti natūralesnį kultūros reiškinį kaip muzikos festivalis Druskininkuose, papuoštas M.K.Čiurlionio vardu, nušviestas jo dvasios”, – taip šį Fondo renginį įvertino prof. V. Landsbergis.

ATGAIVA
Fondas kasmet daug koncertų, vakarų rengia neįgaliesiems, socialiai remtiniems žmonėms. 2003 m. - Neįgaliųjų metais surengta 100 koncertų, muzikos švenčių, kuriose dalyvavo ir sveikieji, ir neįgalūs atlikėjai. Už projekto ATGAIVA vykdymą Vilniaus mieste Fondas laimėjo UNESCO Taikos miesto premiją.
•

LEIDYBA
Išleistos knygos apie ilgametį Lietuvos Respublikos finansų ministrą, vieną iš Fondo įkūrėjų Romualdą Sikorskį, ilgametį kultūros ministrą Dainių Trinkūną. Kasmet leidžiami muzikologo Vaclovo Juodpusio parengti „Muzikos kalendoriai”. Išleisti išeivijos kompozitorių (JAV) Giedros Gudauskienės, Alfonso Mikulskio kūriniai bei kiti leidiniai.
•

STASIO VAINIŪNO NAMAI
Lietuvos muzikų rėmimo fondo įsteigti 1998 metais tapo tiek jaunųjų muzikos, dailės, literatūros, tiek patyrusių menininkų, veteranų traukos centru. Per metus įvyksta iki 100 įvairių renginių. Nuo 2004 m. pradėti rengti kassavaitiniai „Muzikiniai trečiadieniai”.
Stasio Vainiūno namams vadovauja muzikologas Vaclovas Juodpusis.
•

Lie­tu­vos mu­zi­kų rė­mi­mo fon­do at­si­ra­di­mą lė­mė ne­ti­kė­tas at­si­tik­ti­nu­mas: Liu­ci­ja Stul­gie­nė, su­kau­pu­si di­de­lę ša­lies kul­tū­ri­nio, mu­zi­ki­nio gy­ve­ni­mo pa­tir­tį, su­si­klos­čius ap­lin­ky­bėms, 1991 me­tų pa­va­sa­rį pa­li­ko sa­vo pos­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės kul­tū­ros sky­riu­je. To­dėl jai, vi­sad veik­liai, at­si­ra­dus nau­joms ga­li­my­bėms, ir gi­mė min­tis įkur­ti ins­ti­tu­ci­ją, ku­ri bū­tų kaip gel­bė­ji­mo­si ra­tas į ne­pa­pras­tai su­dė­tin­gas si­tu­a­ci­jas pa­te­ku­siems Lie­tu­vos mu­zi­kams. Be­veik pus­me­tį už­tru­ko in­ten­sy­vus or­ga­ni­za­ci­nis dar­bas ren­giant Sta­tu­tą ir ki­tus do­ku­men­tus. Ta­da ir bu­vo su­ma­ny­tas Fon­do veik­los ob­jek­tas, pa­ma­ty­ti tie mu­zi­ki­nio gy­ve­ni­mo ba­rai, ku­rie dir­vo­na­vo ir lau­kė darbš­čių ran­kų pa­ra­mos. Bu­vo su­ras­ti pir­mie­ji rė­mė­jai, pa­si­reng­ta pir­mie­siems ren­gi­niams. Jau tu­rint nu­ma­ty­tas veik­los erd­ves, 1991 me­tų gruo­džio 19 die­ną, nors dar ofi­cia­liai ne­įfor­mi­nus Lie­tu­vos mu­zi­kų rė­mi­mo fon­do, Vil­niaus me­ni­nin­kų rū­mų Bal­to­jo­je sa­lė­je bu­vo su­reng­ta pir­mo­ji tarp­tau­ti­nių kon­kur­sų lau­re­a­tų bei jų pe­da­go­gų pa­ger­bi­mo šven­tė. Tą kar­tą kon­cer­ta­vo Pet­ras Ge­niu­šas, Jur­gis Kar­na­vi­čius, Bi­ru­tė Vai­niū­nai­tė, Ir­ma Kliau­zai­tė, Da­lia Stul­gy­tė, Ju­di­ta Lei­tai­tė, Si­gu­tė Sto­ny­tė, Alek­san­dra Žvir­bly­tė, Guo­da Ged­vi­lai­tė ir ki­ti. Ruo­šian­tis šiam reikš­min­gam ren­gi­niui, bu­vo pa­kvies­ta tal­kin­ti Eg­lė Ugians­kie­nė, ku­ri vė­liau ta­po Fon­do di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja.
•

Ar­tė­jant Lie­tu­vos mu­zi­kų rė­mi­mo fon­do dešimtmečiui, Fon­do di­rek­to­rė Liu­ci­ja Stul­gie­nė pa­sa­ko­jo:
„Pra­dė­jau veik­lą nuo nu­lio – bu­vau vie­nui vie­na su sa­vo idė­ja. Nė ne­si­ti­kė­jau, kad vis­kas taip spar­čiai ju­dės į prie­kį, kad žmo­nės to­kie dė­me­sin­gi mu­zi­kai. Kai ma­nęs klau­sia, ar sun­ku bu­vo su­kur­ti Fon­dą, jam va­do­vau­ti, vi­sa­da at­sa­kau – la­bai sun­ku. Ta­čiau, kuo dar­bas sun­kes­nis, kuo jo dau­giau, tuo di­des­nis pa­da­ry­tų dar­bų džiaugs­mas. Svar­biau­sia, kad ir dar­bus dir­ba­me, ir džiaugs­mu da­li­na­mės vi­si: darbš­tūs, kan­trūs ir su­ma­nūs ben­dra­dar­biai, nuo­šir­dūs rė­mė­jai ir mu­zi­kai, ku­rie da­ly­vau­ja mū­sų pro­gra­mo­se ar ku­riuos re­mia­me.
Jei vis dau­giau Lie­tu­vo­je ra­sis žmo­nių, ne­ga­lin­čių gy­ven­ti be mu­zi­kos, ti­kė­si­me, kad Fon­do žmo­nės dir­ba ne­vel­tui.
O tas po­rei­kis tar­nau­ti mu­zi­kai, teik­ti žmo­nėms džiaugs­mą at­si­ra­do dar stu­di­jų me­tais, vė­liau dir­bant Šiau­lių mies­to vi­ce­me­re ir Vy­riau­sy­bės kul­tū­ros sky­riu­je. Vi­si šie me­tai ir bu­vo tar­si pa­si­ruo­ši­mas įkur­ti to­kią ins­ti­tu­ci­ją“.
•

Lie­tu­vos mu­zi­kų rė­mi­mo fon­das nuo pat pir­mų­jų sa­vo gy­va­vi­mo me­tų ėjo ten, kur ga­lė­jo su­lauk­ti vi­suo­me­nės, klau­sy­to­jų dė­me­sio, kur dir­vo­na­vo į nau­jas są­ly­gas pa­te­kęs ša­lies mu­zi­ki­nis gy­ve­ni­mas. Fon­das ini­ci­ja­vo Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­ną pa­mi­nė­ti iš­kil­min­gu kon­cer­tu, ku­ris įvy­ko 1992 m. kovo  9 d. Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to te­at­re. Tik vė­liau šią da­tą mi­nė­ti kon­cer­tu pe­rė­mė vals­ty­bi­nės įstai­gos. Ar­ba, kai bu­vo pa­skelb­ta apie Lie­tu­vos var­do pa­mi­nė­ji­mo 1000-me­tį, šiai įžy­miai su­kak­čiai Fon­das nu­ma­tė specialią programą.

Vi­są sa­vo kū­ry­bi­nės veik­los dvidešimtpenkmetį Lie­tu­vos mu­zi­kų rė­mi­mo fon­das ieš­ko nau­din­gų kon­tak­tų su vals­ty­bi­nė­mis ir vi­suo­me­ni­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, tau­ti­nė­mis ben­dri­jo­mis. Fon­do ir Lie­tu­vos žy­dų ben­druo­me­nės ini­cia­ty­va 1994 m. rug­sė­jo 27 d., da­ly­vau­jant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kul­tū­ros mi­nist­rui, Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros ir me­no sky­riaus at­sto­vams, JAV am­ba­sa­do­riui Lie­tu­vo­je, ki­tiems aukš­tiems ša­lies ir už­sie­nio pa­rei­gū­nams, prie na­mo Vil­niu­je, S. Ska­po g. 4, bu­vo ati­deng­ta pa­min­kli­nė len­ta J. Hei­fet­zui, o Lie­tu­vos me­ni­nin­kų rū­mų Bal­to­jo­je sa­lė­je su­reng­tas iš­kil­min­gas kon­cer­tas, ku­ria­me da­ly­va­vo Lie­tu­vos ka­me­ri­nis or­kest­ras ir ki­ti at­li­kė­jai. Smui­ki­nin­kė D. Stul­gy­tė (Vo­kie­ti­ja) pa­gro­jo spe­cia­liai šioms iš­kil­mėms kom­po­zi­to­riaus B. Bo­ri­so­vo su­kur­tą De­di­ka­ci­ją J. Hei­fet­zui smui­kui so­lo. Mi­nint J. Hei­fet­zo 100-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes, mi­nė­ta me­mo­ria­li­nė len­ta bu­vo per­kel­ta ir pri­tvir­tin­ta prie na­mo Vil­niaus g. 25, ku­ria­me, kaip ma­no­ma, vei­kė Vil­niaus mu­zi­kos mo­kyk­la ir ją lan­kė bū­si­ma­sis smui­ko vir­tuo­zas.
•

Lie­tu­vos mu­zi­kų rė­mi­mo fon­das su­ren­gė ne vie­ną su­kak­tu­vi­nį V. No­rei­kos, E. Ka­nia­vos kon­cer­tą, ku­rie ta­po at­min­ti­ni ne tik šiems ju­bi­lia­tams, bet ir gau­siems klau­sy­to­jams, taip pat kom­po­zi­to­riaus E. Bal­sio, Pre­zi­den­to A. Sme­to­nos gi­mi­mo 125-ųjų, fi­nan­si­nin­ko ir mu­zi­kos puo­se­lė­to­jo R. Si­kors­kio gi­mi­mo 75-ųjų me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mus.
•

1998 me­tų ge­gu­žės mė­ne­sį Fon­das įkū­rė Sta­sio Vai­niū­no na­mus, 2000 me­tų ba­lan­dį įstei­gė ben­dri­ją At­gai­va, o 2002 me­tų sau­sį – vie­šą­ją įstai­gą MUZIKOS PROJEKTAI.